Kodėl Joga?
Visais laikais žmonija ieško būdų kaip išlaikyti jaunystę bei sveikatą, siekia dvasinės ir fizinės darnos, harmonijos su savastimi ir ryšio su Gamta. Ilgus amžius iš kartos į kartą perduotos teisingo gyvenimo būdo tradicijos leido žmogui jaustis sveikam ir laimingam. Pasitikėjimas ateina tuomet, kai visos gyvenimo sritys tobulinamos ir puoselėjamos lygiaverčiai.

Didžiausia mūsų užduotis yra išmokti šias sritis suderinti, kad gyvenimas teiktų džiaugsmą ir pilnatvę. Šis didysis klausimas rūpėjo visų tautų ir epochų žmonėms. Todėl jau penkis tūkstančius metų užrašyti šaltiniai, kurie aktualūs visiems iki šių dienų. Vieni teigia, kad žinios (Vedos) sukauptos ilgų praktikų dėka, kiti tiki, kad jas suteikė Pats Dievas, norėdamas padėti kenčiančiai žmonijai. Taigi Vedos – šaltinis, apimantis visas gyvenimo sritis. Sveiko gyvenimo būdo moko Ajurveda (iš sanskrito k. „žinios apie gyvenimą“). Ajurvedos knygos buvo užrašytos nuo 600 m. pr. m. e. iki 1000 m. e. m. Čarakos, Sašrutos ir Vaghbhattos. Ajurveda yra tradicinė gydymo sistema, apimanti daug skirtingų komponentų, kad galėtume pagerinti mentalinę, fizinę bei dvasinę sveikatą. Tūkstančių metų senumo gydymo sritis susiformavusi prieš Budos gimimą, o kai kurios biblinės istorijos atspindi Ajurvedos mokymų išmintį.

Tokios pratybos nėra mistinės ar ezoterinės, priešingai, jos susijusios su praktiniais kasdienos įgūdžiais. O sveikatos paslaptys atsiskleidžia mokantiems rūpintis savo kūnu, juk kūnas – sielos namai. Kad jiedu gerai derėtų reikia „jungties“. „Jungtis“ tarp kūno ir sielos, tarp sielos ir Universaliosios Dvasios yra JOGA (sanskrito k. „jungtis“).

Joga yra vienas svarbiausių tridošos (trys fiziologiniai tipai: vata, pita, kapha) mankštos tipų. Reguliari jogos praktika subalansuoja fizinę, emocinę, protinę, intelektinę ir dvasinę būklę. Žodis joga reiškia „vienovė, jungtis“, tai nuoroda į individualios sąmonės susijungimą su Universaliąja Sąmone. Praktikuojant jogą darnos pasieksite praktiniame lygmenyje, atrasite ramybės pojūtį.

Joga panaudoja mūsų viduje esančią gyvybinę jėgą ir moko mus, kaip jos pasiekti ir tinkamai ja naudotis. Kad tai pasiektų, joga naudoja judėjimą, kvėpavimą, pozas (asanas), atsipalaidavimą ir meditaciją. Toks gyvenimo būdas mums padeda pasiekti sveiką, subalansuotą požiūrį į gyvenimą.

Joga skirstoma į daugybę jogos praktikų (bhakti joga, radža joga, hatha joga, džnana joga ir t.t.). Skiriasi jų kelias, tačiau visų jogų esmė yra viena – pasiekti samadhi (susijungimo su Aukščiausiąja Dvasia būseną).

Jogos poveikis
Šiuo metu pasaulietiškas gyvenimo tempas labai suintensyvėjęs. Pagrindinė, visur akcentuojama vertybė – laikas, greitis. Kaip beskubėtume gyventi, bet kūną turime vieną. Jis nėra amžinasis variklis ir jį reikia gerbti. Joga - kūnui ir poilsis ir mankšta, atsipalaidavimas ir susitelkimas viename. Joga kūnui padeda susigrąžinti pusiausvyrą, jaustis lankstesniam ir pailsėjusiam. Jogos praktikų pagalba galime atsikratyti nuolatinės įtampos ir surambėjimo. Į kūną sugrįžta ilgai laukta ramybė, suaktyvėja kraujotaka, smegenų veikla.

Mūsų prote kiekvieną dieną vyksta milijonai procesų. Mintys lekia keliomis eilėmis, kaip automobiliai autostrada. Iš aplinkos priimame begalę informacijos ir ją apdorojame. „Atsijojame“, kuri naudinga, padedame į „lentynas“, kuri nenaudinga - „ištriname“ (nusėda pasąmonėje), kai kurią informaciją įvertiname. Mūsų proto iliustracija galėtų būti Pasaulinis prekybos centras. Ir jis nenurimsta atėjus nakčiai, dalyvauja sapnuose, o tuomet atsikėlę puolame aiškinti sapnus. Taip tampame proto žaislais, o ne šeimininkais, įsitraukiame į jo žaidimus. Kartais žmonės sako „Tuoj perdegs saugikliai“. Joga pasirūpina, kad taip neatsitiktų.

Jogos praktika reikalauja susitelkimo. Vienu metu sąmoningas protas rūpinasi viso kūno padėtimi, kvėpavimu, raumenų įtempimu ir atpalaidavimu, bei turi rūpintis kiekviena ląstele. Nesąmoningiems proto srautams nelieka vietos. Po tokių gilių meditacijų sąmonė suvokia proto atskirtumą ir jo veiklai skiriama vis mažiau dėmesio. Protas yra nepastoviausias. Vienąkart jis teigia viena, kitąkart – kita. Jogos pagalba mes tai pradedame suprasti ir neįsitraukiame į jo žaidimus, o pažabojame naudingoms valios ir intelekto reikmėms.

Meditacijos ir kvėpavimo reikšmė

Meditacija Ajurvedoje ir jogoje užima ypatingą vietą. Meditacija - tai įrankis , leidžiantis atrasti mumyse esančią ramybę, vietą, kurios negali paliesti ar veikti išorinis pasaulis. Žodis meditacija kilęs iš lotyniško žodžio „moderi“, kuris reiškia gydyti.

Mes norime, kad pasaulio triukšmas kartais nutoltų ir apgaubtų tyla ir palaima. Norėtųsi rasti jaukų kampelį, kertę, kur užmirštume rutiną, rūpesčius, pabūtume su savimi ir įsiklausytume į savo vidų. Bet rūpesčiai lieka, tiesiog galima į juos pakeisti požiūrį, kad jie nekeltų įtampos.

Meditacija – tai proto nuraminimas, kuomet jį pradedame stebėti tarsi iš šalies, neanalizuodami, tiesiog stebime praplaukiančias mintis , nesusitapatindami su jomis. Nors į mintis dažnai kažkaip reaguojame, jos nuo mūsų nepriklauso, tiesiog ateina ir praeina. Kai protas pasitraukia į šalį, tuomet intuicija lieka gryna, atvira, neužgožta. Įsiklausykime į ją. Meditacija suartina mus su dvasine puse, kuri gali daryti stulbinamą įtaką mūsų fizinei ir dvasinei gerovei.

Meditacija didina protinius gabumus, didina kūrybingumą, gerina suvokimą, mažina kraujo spaudimą, nerimą, stresą, stabdo senėjimo procesą, suteikia gilų atsipalaidavimą, didina produktyvumą, gerina mūsų nuotaiką. Meditacija, kaip ajurvedinio gyvenimo būdo dalis padeda gerinti sveikatą visose lygmenyse.

Fizinis kūnas be maisto išgyvena mėnesį, be vandens – savaitę, be miego penkias dienas, be kvėpavimo – vos dvi minutes! Norint suvokti kvėpavimo svarbą daug bandymų nereikia. Tai natūralu, nes kvėpavimas – gyvybinė energija (prana). Pasaulis aplink mus yra gyvas, jis kvėpuoja, jame visą laiką cirkuliuoja gyvybinė galia. Jeigu norime būti sveiki ir stiprūs, jeigu norime, kad gyvenimas teiktų džiaugsmą, mūsų kvėpavimą – paprastą, beprasmišką, paviršutinį oro įsiurbimą turime paversti energijos judėjimu. Mes jį turime padaryti energingą. Energingas kvėpavimas yra meditacijos dalis. Sąmoningai kvėpuodami sugriauname blokus, trukdančius laisvai tekėti kūnu energijai. Tuomet kiekvienas organas ir ląstelė prisotinama deguonimi. Taisyklingo kvėpavimo pagalba atliekamos jogos asanos tampa gilesnės, tikslesnės, reikalauja mažiau fizinių pastangų.

Joga, meditacija, kvėpavimas – išlaikyti ir praktikuojami iki šių dienų yra puikus būdas, leisiantis kiekvieną rytą atsibusti su šypsena ir suvokti, kad nauja diena – tai Dievo dovana, kurią reikia išnaudoti maksimaliai, vardan to , jog gyvenimo saulėlydį pasitiktume ramiai ir su džiaugsmu, jog gyvenimas – tai mano kūrinys. Atsipalaiduokime ir savo kūrinį švęskite!